Interneto svetainių kūrimas A-Z

Profesionalios interneto svetainių kūrimo, atnaujinimo, duomenų migravimo paslaugos.

Plačiau »

Dedikuotas serveris

Turbūt ne Jums vienam kilo klausimas, kas tai yra dedikuotas serveris? Kodėl žiūrint vieno iš kokybiškesnių Lietuvos hosterio kainoraščius, dedikuoto serverio kainos svyruoja nuo 200-1200 lt per mėnesį?

Pirmiausia reikėtų žinoti, jog klientai dažnai suklaidinami pigesniu dedikuotu hostingu, kuris ištiesų visai toks nėra. Kas iš tiesų yra serveris? Tai galingas arba nelabai galingas kompiuteris, už 1000 litų arba už 100 000 litų. Tai viso labo kompiuteris, dar kitaip vadinamas "mašina".
VDS, arba VPS (angl. Virtualy Private Server) - tai tik Virtualiai Dedikuotas Serveris. Kitaip sakant, Jūs tarsi turite kompiuterį, bet tik "virtualiai". Tai reiškia, kad nesate 100% kompiuterio savininkas ir resursais dalinatės su kitais vartotojais, net jei to ir nematote. Turite prisijungimą prie serverio ROOT teisėmis, matote failinės sistemos katalogus ir galite ten daryti, ką tik norite. Bet jei Jūsų svetainė serveryje ir nieko neatlieka, t.y. yra išjungta, kompiuterio resursai vistiek naudojami - tokių pat žmonių, kaip ir Jūs.

Kas mane privertė įsigyti tikrą dedikuotą serverį?

1) Noras sutaupyti
Mokėti patikimoje užsienio kompanijoje už VDS'ą ir "gerus" resursus kainuoja tiek pat, kiek ir už nebrangų dedikuotą serveriuką. Kadangi paskutiniaisiais mėnesiais už srautų ir disko pereikvojimą virtualiame serveryje tekdavo mokėti pastoviai, paskaičiavau, jog pigiau yra turėti visą serverį ir "visus mygtukus savo rankose".

2) Žingeidumas ir noras valdyti
Kaip aš jausiuos turėdamas dedikuotą serverį? Kokios naujos galimybės man atsivers? Noras valdyti, kontroliuoti viską nuo A iki Z. Sužinoti kažką naujo ir mokytis.

Tiesą sakant, antrasis punktas pasirodė esąs svarbesnis. Šiai dienai aš nieko nesutaupiau, o DS aš išleidžiu daugiau kaip du kartus, nei VDS prieš pusmetį laiko ir daugiau kaip 17 kartų, nei publikuodamasis shared hosting aplinkoje.

Kita vertus, būtent tai ir yra puiku! Tai verčia pasitempti, ieškoti naujų būdų, kaip didinti savo pajamas iš e-komercijos.

Beje, nedrįsčiau siūlyti pirkti dedikuoto serverio ir kelti į jį produkcinę aplikaciją, neturint užnugaryje profesionalaus palaikymo. Iškylantys klausimai reikalauja greitų sprendimų, o neteisingi sprendimai gali duoti neatstatomus nuostolius, prarastus klientus, reklamą ir gerą vardą.

Koks įspūdis įsigijus dedikuotą serverį? Iš esmės, geras. Kompanijos ir dedikuoto serverio paieškai skyriau beveik mėnesį laiko. Pasiklioviau kolegų, ekspertų patarimais, atsiliepimais užsienio forumuose.

Išsirinkti ne taip paprasta. Esmė tame, jog VDS'o, kuriame aš iki tol "gyvenau", savininkai kruopščiai saugojo (visi jie saugo) tikrąjį vartotojų skaičių, kuriuos aptarnauja turimas serveris. Tai reiškia, jog aš negaliu sužinoti, kiek iš tiesų resursų sunaudoja mano svetainės iš bendrosios "virtuvės", tad aš nežinau savo realių poreikių. Galima tik prognozuoti, koks išties DS galingumas reikalingas mano aplikacijoms.

Praėjus porai savaičių po serverio pirkimo, supratau, kad reikalai prasti - naujasis DS apkrovimo neatlaiko. O konkrečiau - VS su Pentium 4 2.4MHz, 1GB RAM RHE (Red Hat Enterprise 4) neatlaiko tokio apkrovimo, su kuriuo be vargo susitvarko VDS 4xPentium Xeon 3.2 MHz CPU, 8 GB RAM, su Fedora OS - serveris, kuriame publikuojasi N klientų.

Ką gi... Buvau priverstas pirkti dar vieną DS ir į jį perkelti bent jau pagrindines aplikacijas.
Smagu, jog tam laiko reikėjo nedaug, kadangi jau turėjau patirties. Skaičiuojant valandomis nuo pinigų apmokėjimo už serverį iki jau veikiančių aplikacijų. Tai truko nepilnas 6 valandas. Projektų prastova sudarė nepilnai 24 valandas dėl DNS įrašų pasikeitimų. Žinoma, jei anksčiau būčiau pasirinkęs kitokius projektų realizavimo sprendimus, projektų perkėlimą galima buvo atlikti be pasekmių klientams, t.y. be prastovos. Tačiau aš samoningai rinkausi paprastesnius techninius sprendimus ir prastovą, nes galėjau sau tai leisti.

Pagrindiniai pastebėjimai - pirmą kartą susidūriau su tokiu reiškiniu, kaip "IP recycle". Kai hostingo kompanijos klientas nutraukia hostingo sutartį ir atsisako hostingo paslaugų, jo turimi IP adresai tampa laisvi ir jie vėl kažkam parduodami. Gauti tokius "panaudotus" IP adresus gali būti ir gerai, ir blogai. Gerai todėl, kad klientas galbūt jau buvo išvystęs internetinę veiklą, investavęs į savo domenų vardų reklamą. Atsisakęs veiklos, jis jos vaisius atiduoda tam, kuris gauna jo buvusius IP adresus. Blogoji pusė, kad pirkdamas dedikuotą serverį, nežinai, kokius IP adresus gausi ir kokia veikla buvo vystyta.

Apskritai, turėti dedikuotą serverį yra tiek pat smagu, kiek ir atsakinga. Pats atsakau už rezervines duomenų kopijas, bet kokios programinės įrangos instaliavimą ir atnaujinimą.